parliamentarism

parlamentinė sistema statusas T sritis Politika apibrėžtis Valdymo sistema, kuriai vyriausybė sudaroma remiantis parlamento rinkimų rezultatais ir parlamento (daugumos) valia, o vyriausybės veikla privalo pasitikėti parlamentas.Parlamentui patvirtinus vyriausybės sudėtį ir veiklos programą, vyriausybė gauna įgaliojimus veikti. Už savo veiklą vyriausybė yra tiesiogiai atskaitinga parlamentui ir solidariai atsako už savo sprendimus. Parlamentui pareiškus nepasitikėjimą, vyriausybė privalo atsistatydinti. Atsiradimas siejamas su D. Britanijos valstybės valdymo raida ir tradicijomis, galiausiai 18–19 a. lėmusiomis parlamentinės sistemos susiformavimą. Išpopuliarėjo 19 a. pirmoje pusėje – 20 a. pr., kai kuriose šalyse įgyvendinus demokratines valdymo reformas, išplėtus rinkimų teisę ir įsitvirtinus partinės politikos principams. Įvairiose pasaulio šalyse skiriasi. Manoma, kad tai labiausiai priklauso nuo parlamento ir vykdomosios valdžios institucijų (prezidento ir vyriausybės) konstitucinio statuso ir galių politiniame procese, rinkimų sistemos bei partinės sistemos ypatumų. Šiandien šios sistemos principais valdymas grindžiamas daugumoje Europos (Belgija, Čekija, Danija, Italija, Latvija, Vokietija ir kt.) ir kitų pasaulio šalių (Australija, Japonija, Indija, Izraelis, Kanada ir kt.). Pranašumas: užtikrina platesnių visuomenės interesų atstovavimą, leidžia greičiau ir veiksmingiau reaguoti į socialinius ir ekonominius pokyčius, laiduoja veiksmingesnę vykdomosios valdžios kontrolę, sukuria palankias prielaidas demokratizuoti ir įtvirtinti politinę sistemą. Trūkumai: skatina valdžios fragmentaciją ir neveiksmingas koalicijas, priimant sprendimus dažnai atsiduriama „statiškoje aklavietėje“, dažnai kyla vyriausybės stabilumo problemų. Parlamentinėje sistemoje, kurioje nėra įgyvendintas griežto valdžių padalijimo principas, dažnai susiduriama su valdžios institucijų politinės atsakomybės apibrėžtumo ir konkretumo problemomis. Tuo skiriasi nuo griežto valdžių padalijimo principu grindžiamos prezidentinės sistemos. Žinomos trys svarbiausios atmainos: vienas kraštutinis atvejis – angliškojo tipo premjerinė, arba kabineto, sistema, kai vykdomoji valdžia ryškiai dominuoja parlamento atžvilgiu; kitas kraštutinis atvejis – prancūziškojo (Trečiosios ir Ketvirtosios Respublikų) tipo Asamblėjos valdymas, dėl kurio valdyti valstybę darosi beveik neįmanoma; kompromisinis variantas – partijų kontroliuojamas parlamentarizmas. atitikmenys: angl. parliamentary system; parliamentarism ryšiai: susijęs terminas – prezidentinė sistema susijęs terminas – pusiau mišrioji sistema susijęs terminas – pusiau prezidentinė sistema